---

Vyras po ilgo laiko atsigavo iš komos. Jo žmona nuolat buvo prie jo.
Atsimerkęs jis tarė savo žmonai, sėdinčiai greta jo patalo:
- Tu VISADA buvai su manim pačiu sunkiausiu metu: kai aš netekau darbo
- tu mane palaikei, kai į mane šovė ir sužeidė - tu buvai šalia, kai
žlugo mano verslas - tu buvai čia, kai mes netekome savo namo - tu
buvai su manimi, kai sušlubavo mano sveikata - tu nepalikai manęs. Tu
žinai, Marta, ką aš manau?
- Ką brangusis? - šypsodamasi švelniai ir su meile tarė žmona, ir jos
širdį užliejo šilti jausmai.
- Aš jau imu manyti, kad tu neši nelaimes.