---

Žiūriu yra susidomėjusiu tai pabandysiu trumpai aprašyti, vienu žodžiu baigiau bakalauro studijas, atėjo vasarą, slampinėjau Panevėžio gatvėmis nežinodamas kuo užsiimti, sutikau vieną iemo draugą, kuris ten buvo prijaučiantis sportui, visokių kelionių entuziastas ir panašiai. Sako yra toks reikalas, esame susiplanavę kelionę, 10 žmonių grupė, viskas suplanuota, suorganizuota, nuprikti kelto bilietai ir t.t. o vienam žmogui iškilo kažkokių tai nesuderinamumų su darbu ar panašiai ir jis nebegali važiuoti, tai gal tu nori - už keltus ir t.t. mokėti nereikės, nes ten viskas sumokėta ir žmogus atsisako visų pretenzijų. Neprisimenu kiek laiko galvojau, bet man atrodo kokias į minutes...:-)
Iš Panevėžio susikrovė visą mantą iškeliavom dalies grupės pasiimti į Vilnių. pagrinde važiavo VU medicinos fako studentai.
MIkriukas nuvežė iki Gdynės uosto ir paleido, naktį lietui lyjant praleidome miegmaišiuose po tiltu, šalie uosto. Kitą dieną persikėlemę į Švediją, berods Karlskroną Ten ir prasidėjo kelionė nuo pietinės dalies į Šiaurės vakarus, link vanerno ežero. Aplankeme lankytinas vietas - kazkoki nacionalini parka, miestus, miestelius ir t.t.
Švedija dekinga vieta kelionems. Baznycios lankomiausi objektai, nes ten galima rasti tualeta ir panašiai...:-)
Labiausiai patiko ta nežinomybė, kai artėjant vakarui pradedi dairytis vietos nakvynei. Kiekvienas vakaras kitoks - teko palapines statyti ir stadione, ir ganykloje, ir prie miško kur švedai išvydę laužo ugnį prisistato su šunimis, ir vienas švedas buvo leides jo sodyboje prie ant ežeriuko kranto pasistatyti. Begalės ežerų, pakrančių kur laisvai statėmės palapines. Nuo Vanerno patraukėme link Stockholmo. Dieną praleidome Stockholme. Išplaikėmes iš kažokio uosto virš Stockholmo į Estiją, kur sutartu laiku musu jau lauke mikriukas...
Vienu žodžiu nuostabu ir nepakartojama..:)
Beja lenvga nebuvo, man žmogui iš gatvės niekada nemynusiam rimčiau dviračio staiga reikėjo kasdien minti daugmaž po 100 km. skaudėjo ir kojas ir užpakalį, atsisėdus nebesinorėdavo keltis ir važiuoti toliau, buvo keturios merginos, tai visos verkė, viena vieną dieną, kita kitą. Bet tie sunkumai neįsirėžė į atmintį, liko tik geri...
Grizes paryciui pamiegojau truputi, atsikeliauir ant dviracio, nes trauke...:-)
Atsiveziau po keliu dienu dvirati i Vilniu, pavazinejau gal ę dienas, kol atejes senamiestyje palikto dviracio vietoje radau tik besimetancia spyna...