---

tai va, kad dienoraščio nevedžiau, neaprašinėjau kiekvienos dienos...:-) liko tik bendras didelio nuotykio įspūdis, kai kasdien vakare ieškodavome kur apsinakvoti, virdavom valgyti, ir kelis skaičiai... prisimenu tik ryškiausius įvykius, kad paskutine dieną lūžo dviratis, kad iki kelto apie 30 paskutiniu km. nuejau pestute ir t.t. :-) pavydziu zmonems kurie pastoviai uzsiima panasiais dalykais, karstosi po kalnus ir panasiai, tik taip gera ans sofos prie teliko...:D