Smagiausios idėjos visuomet gimsta netikėtai ir neplanuotai. Tiesa, pernai pasidariau atrakciją ir myniau iki Radviliškio iš Mažeikių. Tik 100km į vieną pusę. Šiemet nieko neplanavau, bet tikrai norėjau ilgesnės kelionės, kurioje galėčiau pamatyti, ar tobulėju ir kasdieniai pasivažinėjimai duoda naudos, prideda ištvermės ir noro pamatyti kažką naujo.
Prisipažinsiu, nesu vasaros pajūrio mėgėjas, daug mieliau ten lankytis žiemą. O tos trys dienos, kurias ten praleidau, buvau visai tai, ką galėčiau pavadinti nemėgstamiausiu dalykų top kažkelintukas: vasara, ilgasis savaitgalis, žmonių milijonai, karšta. Bet nieko, idėja lieka idėja ir reikia ją įgyvendinti. Preliminarus planas buvo: Mažeikiai - Skuodas - Šventoji - Palanga - Klaipėda - Nida. Toks maršrutas, kad išvengčiau autostrados. Mašina iki pajūrio per Skuodą esu važiavęs tik vieną kartą ir tai ne prie vairo, tad visą kelią miegojau. Viskas buvo nauja ir nematyta.

Pirma diena:

Sekmadienis
Startas 5.00h

Mažeikiai - Skuodas - Darbėnai - Šventoji - Palanga - Klaipėda - Smiltynė - Klaipėda - Palanga - Šventoji - Palanga

Toks laikas, kad išvengčiau minimo karštu oru, rytas, vėsuma, viskas bunda, tai minti buvo didžiausias malonumas, o dar muzika ausyse skamba. Pirmas smagumas - dar neišvažiavus iš miesto sutinku "kolegę", kuri taip pat su dviračiu, taip pat miegmaišis prikabintas ir kuprinė ant pečių. Kadangi laikas buvo suplanuotas, tai nenorėjau jos stabdyti, kalbinti, klausti kur važiuoja. Užteko rankos kilstelėjimo ir sušukti "labas" bei nusišypsoti. Visgi taip anksti sutikti žmogų, kuris taip pat kažkur mina, nėra įprasta.
Saulė dar neaukštai, tad minti tik su šortais ir marškinėliai pats tas, rami vėsa kutena kūną, vėjo visiškai nėra, tad jokio pasipriešinimo. Mini ir džiaugiesi. Mašinų taip pat nėra. Kuo toliau nuo miesto, tuo labiau juntami tradiciniai kaimo kvapai, nupjauta žolė, kuri jau laukia, kada bus susukta, vištos, kurios bėgioja po kiemą. Nevalingai prisimeni savo vaikystę, kada tekdavo apsilankyti kaime, kur langai be užuolaidų, kur kelias dulka, kur daug erdvės ir žmonių mažai. Tiesa, šiuo atveju kelias nedulkėjo, tik asfaltas juodavo.
7.05h. Skuodas. 53km pagal ženklus, + ~5km nuo namų iki ženklo. Vadinasi palaikiau visai neblogą tempą, jei per dvi valandas numyniau 60km.
Pasitikslinau maršrutą Lukoil'e, operatorė besišypsodama palinkėjo gero kelio ir minam toliau. Prasidėjo pirmieji troškulio pojūčiai, nes padariau tai, ko nerekomenduojama - pamiršau iš vakaro nusipirkti vandens. Kryptis - Kretinga.
Gyvenvietė Lenkimai. O, parduotuvė dirba nuo 7h. Stojam, perkam skysčių. Kol priėjau prie kasos, pusės litro jau nebebuvo. Duodu kortelę, o man:
- Turit pirkti daugiau, jei norit atsiskaityti kortele, - sako pardavėja.
- Neturiu, tuščia piniginė, - atsakau.
O pusės butelio nebėra, priimti atgal nebegali. Pasitarusi su kita pardavėja visgi nutaria aptarnauti mane.
Vėl tuščias kelias, pakeliui sutinku dar keletą savo gyvulius lankančius žmones, garsiai pasiteirauju ar važiuoju teisingai ir su atsaku "taip" tęsiu kelionę.
Žinot kas yra smagiausia? Tai, ko negalima užuosti važiuojant automobiliu, galima prisikvėpuoti minant. Galima užuosti medžius, žolę, o dėl tokių dalykų pats važiavimo procesas tampa be galo malonus, nesinori, kad baigtųsi tokia kelionė.
Tikslas artėja.
Dar vienas susimojavimas su priešai atvažiuojančiai "kolegomis", kurie irgi mina, tik į priešingą pusę.
Na ką, paskutinė sankryža ir Šventosios ženklas. 9.10h ir aš jau pajūry.
~110km.
Žmonės jau pabudę, traukia pajūrio link, aš irgi, trumpam sustoju, užkandu ir ką, nėr čia ko sėdėti, manęs laukia Palanga, Klaipėda. Juk toks buvo šios dienos planas.
Važiuoju keliu, dviračių takas kažkur yra, bet nesinori. Eismas intensyvus, bet jokio signalo, tolerantiški ir pakantūs, aš irgi tolerantiškas, važiuoju už baltos linijos, tad niekas niekam netrukdo.
O, jau Palanga. ~125km jau įveikta. Hm... Degalinėje pasiklausiu kaip išvengti autostrados, o tada jau ieškau SCC Sos telefonų knygoje, kas yra iš Klaipėdos ir padėtų man nusigauti iki perkėlos. Tik Dapšys atsirado (ačiū Bixx) joje, bet susisiekti nepavyko, tai teko Bixx įdarbinti ir pareguliuoti man važiavimą, tiksliau į kokį įvažiavimą įsukti (žemėlapį turėjau, bet po sustojimo Šventojoje jo neberadau). Bene pats sunkiausias ir labiausiai nuvarginęs etapas tapo šis kelionės etapas, vietoj planuotų kiek daugiau nei 20km, kelionė tapo bene 40km ilgio iki uosto. Padariau nemažą lankstą vien dėl to, kad neturėjau žemėlapio. Nieko, gyveni ir mokaisi. Visgi emocijos vargina daug labiau nei fizinis darbas.
<(o akropoly lyg šią dieną sutikau Čiopą su šeima)>
Smiltynė.
Pagaliau aš toje vietoje. Susitikau žmogų, su kuriuo ir turėjau toje vietoje susitikti (dar vienas atsitiktinumas, šioje kelionėje jų netrūko).
Pabuvo truputi gidu ir papasakojo kas toje kranto pusėje vyksta.
Pagaliau galiu atsigulti paplūdimy ir dar labiau pakepinti savo kojas ir rankas, kurios jau kelionės metu gerokai paraudo.
Kadangi per naktį neplanavau likti Klaipėdoje, o nakvynės ieškoti Palangoje, tai pavakarę patraukiau atgal. Tik šį kartą jau gerokai paanalizavęs žemėlapį ir supratęs kur klydau.
Palanga - Klaipėda. Daug ramesnis etapas, nors minti į aukštą kalną teko ilgokai lengviausia pavara. Visgi 20h ir numinti kilometrai daro savo.
Pagal žemėlapį jau įveikti 186km, bet buvo nemažai nematuojamų etapų, pačioje Smiltynėje, tai apvalinam iki 200km.
Palanga. Planuotas vakaro susitikimas ir dviračio palikimas pas bičiulę nepavyko, tai teko šiaip paklaidžioti po tų kelių dienų lietuvių meką.
Maudynės jūroje ir.. nuo Basanavičiaus gatvės galo prasideda dviračių takas, reikėjo pasižiūrėti kur jis veda.. O jis veda iki Šventosios. Jau antrą kartą šiandien šiame mieste. Supratau kur patekau ir atgal. Reikia gi ieškoti kur miegoti, jau tamsu, 23h, o dar nesugalvojau kur miegosiu
<..>
(teko daug kovoti su uodais, kol atsiguliau ir galutinai rytą sutikau pajūry) (žiauri naktis)

~250km.

Antra diena:

Palanga - Palanga - Klaipėda - Smiltynė


Ši diena - ramybei. Vakar vakaro neįvykęs susitikimas dieną ir tiesiog gulėjimas ant žolės kažkokiam Palangos parkely ant žolės, kalbant apie nieką, apie tuos žmones, apie sausakimšas parduotuvėles, apie žmonių melionus per kelias dienas pajūry ir nieko tokio rimto. "Ate, buvo smagu susitikti" ir dar kartą į Klaipėdą, dar kartą su keltu į kitą pusę ir ten jau tikras popietės vartymasis ant smėlio.


Dar vienas atsitiktinumas - sulaukti skambučio iš žmogaus, su kuriuo nesimačiau bene pusę metų, nieko nesakiau, kad atvažiuoju ir paskambina būtent tada, kai aš esu pajūry.
- Gal susitinkam? - klausimas man.
- Žinoma.

<bandau save išmokyti vieno dalyko: netikėk niekuo, kol nepamatai savo akimis, arba kol tai neįvyksta realiai>

Nebandžiau gilintis į priežastis, bet susitikimo nebuvo, kaip supratau, ne jos kaltė, bet užtat gavau pažadą rytoj gauti pusryčius!!!!

Laukdamas susitikimo numyniau iki Juodkrantės. Sutikau mažą kiškį ir lapę, kuri norėjo bėgti su manimi kaip šuo. Ji man atrodė ganėtinai jauna, nebaikšti, gal jau įpratusi gauti maisto iš keleivių. Šiek tiek pabėgo netoli manęs ir nėra į pušyną.
(Juodkrantėje visai smagus kalnas yra, kada permini iš pėsčiųjų tako į kitą pusę, kur važiuoja automobiliai, greitis buvo jėgiškas)
Bandžiau pasitikslinti kelią, bet tai buvo dar vienas nesėkmingas bandymas susikalbėti su rusakalbiu žmogumi (jų daugiau nei Vilniuje ) galų gale vienas kitą supratom, tai atsisveikinom ir sudie Juodkrante.
Dar 15km atgal ir miegas! Šį kartą tikrai žinojau, kad miegosiu kopose ir neteks kovoti su uodais.
Miegas.


3 diena:

Smiltynė - Klaipėda - Palanga - Darbėnai - Skuodas - Mažeikiai.

Nors buvo vėsoka, bet atsikėlus jau suradau kelis žmones paplūdimy, ten ir pats nusileidau. Kelios valandos nieko neveikimo. Pasitikrinu kaip laikosi paštas, kas gero pasaulyje vyksta (oho, šiandien mano diena, ačiū už karūną.

Popiet prisiminiau žadėtuosius pusryčius. Na ką, mintyse dar kartą susiplanuoju grįžimą namo ir pirmyn, susipakuojam daiktus ir pirmyn. Nebe kelias pirmyn, o jau atgal ir kilometrų skaičius iki namų jau mažėja.
<..>

Ačiū už pusryčius, dar kartą papildau vandens atsargas ir kelias atgal.
Klaipėda - Palanga. Atrodo, kad eismas vyksta tik į vieną pusę, nes atvažiuojančių į Palangą kelis kartus mažiau nei išvažiuojančių. O nuo to man tik geriau. Tik vėjas buvo priešpriešinis, dėl to teko ilgokai minti ir neeikvoti jėgų be reikalo. Vietoj valandinės kelionės ji truko bene pusvalandžiu ilgiau.
Palanga. Kadangi buvau gyvas vien tik pusryčiais, o kalorijų man tikrai reikės likusiems kilometrams, tai dar vienas prašymas močiučių pasaugoti dviratį, pats į parduotuvę prisipirkti kalorijų, mini pietūs ir viskas.
17h pajudu.
(oho kokie kamščiai)
Palanga - Darbėnai - Skuodas.
Vėjas šoninis, nėra labai patogus, bet tempą palaikyti įmanoma. Mobilus internetas informavo, kad sostinėje ir Šiauliuose buvo audra.. uj.. jei ir man klius, tai bus nedaug gerai. Kuo arčiau Skuodo, tuo debesys tamsesni. Nieko, nebedaug bus likę, tai atsigaivinsiu.
Kelionė jau buvo šiek tiek pabodusi, vis žiūrėjau į kelio ženklus, skaičiavau kilometrus, kai prisiminiau kad turi radiją! Yahoooo, pagaliau garsas mano ausyse, mintys nebeklaidžiojo smegenų serpantinais ir galėjau pailsėti mindamas. Tikrai, su muzika pasidarė daugi lengviau minti ir vėl tempas. Tad likę 30km iki Skuodo tapo daug trumpesni ir malonesni.
20h. Skuodas. Kažkodėl šis miestas man pasirodė šiek tiek per mažas. Bet gražus. Netgi specialiai po jį pavažinėjau. Bet vietinė nežinojo kur IKI parduotuvė, tik pasakė, kad toj pusėj stotis, o ji prie stoties
Liko 50km.
Nauji 2l skysčių. Man jie kaip mašinai degalai Labai greitai vieno litro nebeliko. Na ir ką. Iki 22h turėčiau pasiekti namus. Vėjo nebeliko, kliūčių taip pat nebe. Tik tamsėjantys debesys šiek tiek baugino. Pirmuosius lašus pagavau likus 30km iki Mažeikių. Ir pasirodo, kad tai buvo tiek, kiek ir pagavau, jokio lietau. Saulė jau buvo labai žemai, bet dar švietė, dar vienas gražus vaizdas, kada mano šešėlis krinta per pusę pievos. Nuostabu. Priekyje dar tamsus debesys, o už nugaros šviečia saulė ir meta mano šešėlį.
Susipyliau paskutinį litrą, nes lietaus pavyko išvengti ir paskutiniai 20km. O, automobilis, kurį sutikau prieš tris dienas netoli Šventosios. Ne tik aš vienas grįžtu

Mažeikiai. Sankryža, o ten vienas vairuotojas sustojęs, kitas negali važiuoti. Privažiuoju.
- Girtas prie vairo, - sako pirmojo vairuotojas. Skambink policijai.
- Mielai, - atsakau. Greitai paaiškinu situaciją, nes jis lyg ir norėjo bandyti važiuoti atgal. Policija operatyvi. 3min ir jau šalia.

Keista, kada žmona, dukra, leidžia tokiam girtam vairuoti mašiną. Po velnių, tegul tokiems atima vairuotojo pažymėjimą visam gyvenimui. Nenorėčiau, kad mane numuštų toks tipelis, nes gerasis vairuotojas sakė, kad jis maskatavosi po visą kelią. Niekšas. Padėka nuo policijos man, aš jiems ir paskutiniai du kilometrai iki namų.

Gūglės map'as rodo 359km važiuojant automobiliu, bet drąsiai galima pridėti bent 100km, kurie nepateko į tą sąrašą.
Tebūnie 450km trims dienoms.
Vakar pagalvojau, kad visai gerai miegamojo lovą iškeisti į kopas ir miegą jose. Jūra tada dainuoja bangų lopšinę, kokia uodė atskrenda ir pagriežia prie ausies, arba koks skruzdėdas pajūrio smėliu bėgioja ir lyg koks sargas tikrina ar viskas yra gerai ir savo vietose. Tokie įspūdžiai. Tiek jų prisikroviau ir vėl galiu grįžti į savo kasdienybę, kuri jau kiek kitokia.


(Prisimenant vieną mūsų susitikimą Panevėžy, tuomet sakiau, kad šios vasaros tikslas Karlshamnas - Kiel iškeisti į tokį pasivažinėjimą. Bet tas tikslas vis dar lieka su manimi ir ateity jis taip pat atguls į mano atmintį


Nebuvo tikslas kuo pigiau viską pasiekti. Tiesiog pati keliavimo dviračiu idėja buvo svarbiausia. O po to į galvą šovė mintis kuo pigiau prabūti tas tris dienas.
Brangiausiai atsiejo 32Lt kainavęs kremas nuo saulės.
O maistui, vandeniui, keltui, išleidau 30Lt. Daugiau niekas nekainavo.

---

Redagavo megejaz 2010-07-07, 19:10