---

Šią rašliavą siūlau perskaityti iki galo

Ji: Brangusis, turiu tau kai ką papasakoti.
Jis: (susidomėjęs tylėjimas)

Ji: Žinai, aš įsimylėjau…
Jis: (atsargaus laukimo tylėjimas)

Ji: Bet ne tave.
Jis: (įsižeidęs tylėjimas)

Ji: Ir visai dėl to nesigailiu!
Jis: (smerkiantis tylėjimas)

Ji: Tau turbūt įdomu ką aš įsimylėjau?
Jis: (patvirtinantis tylėjimas)

Ji: Liną.
Jis: (pasipiktinęs tylėjimas)

Ji: Ne, tu nepagalvok, tai ne tavo vaikystės draugas Linas, tai netgi ne vyras…
Jis: (nieko nesuprantantis tylėjimas)
Ji: Tai mūsų kaimynė Lina.
Jis: (žado netekęs tylėjimas)

Ji: Taip! Ir myliu ją jau seniai!
Jis: (paniekinantis tylėjimas)

Ji: Ir Lina mane myli…
Jis: (pasibjaurėjimo tylėjimas)

Ji: Taip, aš tikėjausi tokios tavo reakcijos… ir vistiek, nusprendžiau, kad negaliu ilgiau to slėpti nuo tavęs.
Jis: (menkinantis tylėjimas)

Ji: Juk tu neprieštarausi mūsų jausmams?..
Jis: (grėsmingas tylėjimas)

Ji: Lina – nuostabus žmogus, ji tokia gera, dosni, suprantinga…
Jis: (pašaipus tylėjimas)

Ji: O tu… Tu jau seniai man nieko nedovanoji, niekur manęs nenusivedi!
Jis: (piktas tylėjimas)

Ji: Ir pakeisk toną!
Jis: (nervingas tylėjimas)

Ji: Dieve, už ką man toks vyras?..
Jis: (irzlus tylėjimas)

Ji: Storžievis! Tu visada galvoji tik apie save!
Jis: (neapykenčiantis tylėjimas)

Ji: Tu manęs niekada nemylėjai!
Jis: (liūdnas tylėjimas)

Ji: Buvai man neištikimas!
Jis: (protestuojantis tylėjimas)

Ji: Kiaulė! Niekšas! Gyvulys!
Jis: (įsižeidęs tylėjimas)

Ji: Alkoholikas nelamingas – 10 metų lakei degtinę, o aš kentėjau!
Jis: (taktiškas tylėjimas)

Ji: Tu man gyvenimą suėdei! Ech, reikėjo klausyti mamos ir ištekėti už Antano…
Jis: (sarkastiškas tylėjimas)

Ji: Dieve, kokia aš buvau kvailė!
Jis: (pritariantis tylėjimas)

Ji: Tyčiojiesi!? Gerai, užteks. Aš palieku tave ir išeinu.
Jis: (išgąstingas tylėjimas)

Ji: Taip! Išeinu! Atsibodo, nebegaliu, pastovios patyčios ir pašaipos tas įgrisęs sarkazmas…
Jis: (maldaujantis tylėjimas)

Ji: Ką, nepatinka? Išsigandai? Aha!
Jis: (atgailaujantis tylėjimas)

Ji: Gerai, nemyžk į kelnes… Niekur aš neisiu, pabūsiu su tavim dar kurį laiką…
Jis: (palengvėjimo tylėjimas)

Ji: Ir vertink mano begalinį gerumą, veltėdi!
Jis: (dėkingumo kupinas tylėjimas)

Ji: Gerai, gerai… Ai, tiesa, yra kai kas, ką tau turiu papasakoti apie Liną. Jos vyras – siaubingas alkoholikas, nesustodamas geria jau keleri metai…
Jis: (piktdžiugiškas tylėjimas)

Ji: Tai va, ji vis kentėjo, bet kai paskutiniu metu jis ir ranką prieš ją pakelė – ji jį paliko. Jauti skirtumą – ji jį paliko, o aš su tavim likau! Gerai, grįžtam prie reikalo, tai va, ji dabar nebeturi kur gyventi.
Jis: (užjaučiantis tylėjimas)

Ji: Ji kurį laiką pagyvens pas mus, gerai? Ji ir jos mama.
Jis: (necenzūrinis tylėjimas sukandus dantis)

Ji: Na, nesinervuok taip! Viskas bus gerai, jos užims visai mažai vietos.
Jis: (tragiškas tylėjimas)

Ji: Matai, viskas tvarkoje. Aš žinojau, kad tu mane suprasi ir man neprieštarausi!
Jis: (mirtina tyla)

Ji: Viskas bus šauniai, aš net sugalvojau kas kur miegos – Lina miegos mano lovoje, o jos mama svetainėje. Matai kaip viskas paprastai išsisprendžia!
Jis: (dar mirtinesnė tyla)

Ji: Na, nesipųsk jau taip. Pamatysi, Lina – šauni mergina, ji tau tikrai patiks. Be to, ji sakė, kad tu šaunus vyras ir apgailestavo, kad jos alkoholikas į tave nepanašus.
Jis: (laidotuvių tyla)

Ji: Taip, taip, būtent taip ji ir pasakė. Ir žinai, brangusis, paklausiau aš Linos ir pagalvojau, bet tai kiek problemų iš karto pasaulyje išsispręstų, jeigu visi vyrai būtų tokie kaip tu – turtingi, paralyžuoti nebyliai…