Temos pavadinimas: SCC.LT - VOLVO SAAB - Volvo klubas, Saab klubas. :: Ortofosforo rūgštis, kebulo antikorozija

Parašė Nitro· 2013-02-06, 00:13
#1

tik nereikia pirkti pigiausia is maximos - reiktu ieskoti rimtesnio, pvz. dinitrol

PS kaip cia idomiai laikas persistume

Redagavo Nitro· 2013-02-06, 00:14

Parašė Haro· 2013-02-06, 00:39
#2

Dmitrij @ 2013-02-06, 02:39 rašė:
http://lt.wikiped...g%C5%A1tis
Sveiki, gal kas nors bande si dalyka, yra kokie atsiliepimai. Noriu pabandyri sustabdyti galiniu arku korozija. Ar verta prasideti, nes kiek girdejau ypatingo paruosimo nereikia, tik patepti parudijusia vieta. Ta rugstys "sueda"korozija, ir sudaro atsparu sluoksni, nes nebijo atmosferiniu poveikio. Tai pat sustabdo rudijimo procesa.
Naudojamas lygtai vandens tirpalas, 85%, nes iki 42 laipsniu yra kieto kuno pavydalu.

ortofosforo rygstis senai zinomas rudziu surisejas, nieko naujo nieko blatno, bet kiek esu bandes automobiliui netinka ne per viena gala, visa laika iskelia, geriau tikrai rinktis kokia dinatrol ar wiurth

Parašė Dmitrij· 2013-02-06, 00:39
#3

http://lt.wikiped...g%C5%A1tis
Sveiki, gal kas nors bande si dalyka, yra kokie atsiliepimai. Noriu pabandyri sustabdyti galiniu arku korozija. Ar verta prasideti, nes kiek girdejau ypatingo paruosimo nereikia, tik patepti parudijusia vieta. Ta rugstys "sueda"korozija, ir sudaro atsparu sluoksni, nes nebijo atmosferiniu poveikio. Tai pat sustabdo rudijimo procesa.
Naudojamas lygtai vandens tirpalas, 85%, nes iki 42 laipsniu yra kieto kuno pavydalu.

Redagavo Dmitrij· 2013-02-06, 00:43

Parašė tozass· 2013-02-06, 00:51
#4

cia tas pats kas rudziu surisejas

Parašė Titan· 2013-02-06, 01:47
#5

Rudys - tai gelezies oksidu dariniai, turintys kazkiek baziniu savybiu. Juos paveikus rugstimi susidaro druska, gelezies fosfatas, kuri sunkiai tirpsta vandenyje. Is esmes toks susidares apsauginis sluoksnis atlaikys vos kelias savaites ir jam pratrukus, susidaro galvaninis elementas, del ko rudys pradeda formuotis dar greiciau.
Pries ziema dariausi viso dugno antikorozine danga. Tai is pradziu visos rudys buvo surisamos su fosforo rugstimi. Rudys pamelynuoja. Tada nuplauni kelis kartus kebula su vandeniu nuo susidariusiu drusku ir galima dengti antikorozine danga. Zinoma pries rudziu surisima, butina nuriebalinti ruosiama pavirsiu. Nuriebalinimui naudojau benzina is koloneles, pagal sudeti ir tirpinimo savybes labai artimas vait-spiritui.
Rudziu surisimui naudojau tokia fosforo rugsti:
http://www.b-a.lt...tu/648/481
Pagrindine jo sudedamoji dalis yra fosforo rugstis ir dar kazkoks brudas, kuris viska redukuoja. Butina dirbti su pirstinemis, nes oda pasidarys irgi ruda, jei pataikys.
O antikorozine dengiau su sita danga:
http://www.gresta..._in_1_10kg
Labai geras daiktas, 18 Lt/kg. Bendrai visam dugnui su arkomis ir pns. reikejo apie 12 kg, dzipo kebulas.

Parašė Oras· 2013-02-06, 03:11
#6

Is patirties buvanolis ar kitas plaunamas rudziu surisejas neitin geras daiktas. Uztepi ant metalo ir veliau nurudyja viskas vel. Teko naudoti kazkokios firmos neplaunama suriseja, konsistencija ir spalva panasus i lipala. Uztepi - surisejas sureaguoja rudis nuspalvindamas violetine spalva ir vis tamsedamas. Viskas lieka pasidenge plevele panasia i vaska/guma. Virs metu lauko salygomos ir ta plevele dar nepazeista, rudys neislipo i pavirsiu.

Parašė Justas81· 2013-02-06, 07:40
#7

Nutrinat rudis iki metalo uzvarote rudziu suriseju vel nutrinat su dratiniu sepeciu, nuplaunat,nusausinat ir uzdazot,tai yra pigiausias variantas ir efektyviausias

Parašė sekuriti· 2013-02-06, 08:30
#8

jeigu metalas jau pradejo rudyti garyk ka nori vistiek neisgelbesi metalo gali tik pristabdyti arba paslepti korozijos poveikus

Parašė Titan· 2013-02-06, 09:03
#9

Oras @ 2013-02-06, 05:11 rašė:
Is patirties buvanolis ar kitas plaunamas rudziu surisejas neitin geras daiktas. Uztepi ant metalo ir veliau nurudyja viskas vel. Teko naudoti kazkokios firmos neplaunama suriseja, konsistencija ir spalva panasus i lipala. Uztepi - surisejas sureaguoja rudis nuspalvindamas violetine spalva ir vis tamsedamas. Viskas lieka pasidenge plevele panasia i vaska/guma. Virs metu lauko salygomos ir ta plevele dar nepazeista, rudys neislipo i pavirsiu.


Tikrai taip, buvanolis nesuteikia visiskai jokios apsaugos, jis galima sakyti tik paruosia pavirsiu ir sustabdo rudijima. Mano atveju apsauga buvo antikorozineje medziagoje.
Gal Oras kazka panasaus naudojai:
http://www.gresta...u_risiklis
Labai geras daiktas ir tikrai gerai laiko.

Siaip metalas jau pradeda rudyti, kai tik is jo suformuojamas kazkoks gaminys ir ore yra siek tiek dregmes. Bet vat gamintojai uzdazo, sutvarko ir metalas nerudyja kad ir 20-30 metu. Jeigu tvarkingai priziureti ir laiku tvarkyti atsirandancias rudis, tai tas metalas atitarnaus dar tiek pat.

Parašė sekuriti· 2013-02-06, 09:33
#10

Titan @ 2013-02-06, 09:03 rašė:
Oras @ 2013-02-06, 05:11 rašė:
Is patirties buvanolis ar kitas plaunamas rudziu surisejas neitin geras daiktas. Uztepi ant metalo ir veliau nurudyja viskas vel. Teko naudoti kazkokios firmos neplaunama suriseja, konsistencija ir spalva panasus i lipala. Uztepi - surisejas sureaguoja rudis nuspalvindamas violetine spalva ir vis tamsedamas. Viskas lieka pasidenge plevele panasia i vaska/guma. Virs metu lauko salygomos ir ta plevele dar nepazeista, rudys neislipo i pavirsiu.


Tikrai taip, buvanolis nesuteikia visiskai jokios apsaugos, jis galima sakyti tik paruosia pavirsiu ir sustabdo rudijima. Mano atveju apsauga buvo antikorozineje medziagoje.
Gal Oras kazka panasaus naudojai:
http://www.gresta...u_risiklis
Labai geras daiktas ir tikrai gerai laiko.

Siaip metalas jau pradeda rudyti, kai tik is jo suformuojamas kazkoks gaminys ir ore yra siek tiek dregmes. Bet vat gamintojai uzdazo, sutvarko ir metalas nerudyja kad ir 20-30 metu. Jeigu tvarkingai priziureti ir laiku tvarkyti atsirandancias rudis, tai tas metalas atitarnaus dar tiek pat.

Parašė sekuriti· 2013-02-06, 09:37
#11

naudojau si dinidrol padarem eksperimenta nuvalem su sepeciu rudis liko tik keli taskeliai kuriu nebuvo imanoma nuvaliti ir uztepem dinidroli palikom dziuti parai paskui procedura pakartojom ir uzgruntavom antikoroziniu gruntu neatsimenu pavadinimo dabar toks geltonos spalvos poto paprastas gruntas i dazai po 5 menesiu vel pradejo kilti rudis

Parašė sekuriti· 2013-02-06, 09:39
#12

o metalas pradeda rudyti ne tada kai is jo padaromas gaminys o jau gabenimo metu i gamykla kadangi gabenamas atviras be jokios apsaugos

Parašė sekuriti· 2013-02-06, 09:50
#13

ir dar vienas pastebejimas jokiu rudziu suriseju negalima nuplovineti vandieniu nes korozijos procesas pagreiteja dar labiau kadangi vanduo patenka i metalo mikroitrukimus ir rudija toliau o rudys islenda jau po 1-2 menesiu

Parašė Titan· 2013-02-06, 12:20
#14

sekuriti @ 2013-02-06, 11:50 rašė:
ir dar vienas pastebejimas jokiu rudziu suriseju negalima nuplovineti vandieniu nes korozijos procesas pagreiteja dar labiau kadangi vanduo patenka i metalo mikroitrukimus ir rudija toliau o rudys islenda jau po 1-2 menesiu

Kaip chemikas dristu nesutikti su siuo teiginiu. Dinidroli butina nuplauti. Jei jis nebus plaunamas, xana, po puses metu dazai atsoks, nes jis turi daug drusku, kurios savaime katalizuoja rudijima, net be dregmes. Gal nepasakosiu visos chemijos ir pusiausvyriniu reakciju vykstanciu rudijimo metu.
Vat rudziu surisejas, kurio linka daviau, cia jau visai kitas dalykas, ten yra monomeras, kuris katalizuojamas rudziu pradeda polimerizuotis ir pagamina polimerine danga, panasiai kaip dazai ar lakas, tik dar turi puikias antikorozines savybes.
na ir del vandens patekimo i mikroitrukimus. Nezinau kaip pas jumis vyksta dazymas, bet kai as daziau, tai kiekviena karta po plovimo (nuo purvo, nuo rudziu, nuo rudziu modifikatoriaus), pries dazyma gruntu, visada apdoroju su nuriebalintoju (benzinas arba vaitspiritas), jis kartu pasalina ne tik riebalus, bet ir susikaupusi vandeni. Na ir reikia dirbti nors kiek siltoje (bent 10-15 C) patalpoje, todel patartina namu salygomis visus dazymus organizuoti vasara.
Zinoma tokie dalykai ateina su patirtimi... Kazkada pries 10 metu, kai daziau pirma savo masina, nieko tokio nedariau (rudziu modifikatorius, plovimas, nuriebalinimas) ir rudys islisdavo po metu tose paciose vietose. Dabar jau 5 metai ir nelenda jokie virusai.

Parašė Haro· 2013-02-06, 12:27
#15

sekuriti @ 2013-02-06, 11:50 rašė:
ir dar vienas pastebejimas jokiu rudziu suriseju negalima nuplovineti vandieniu nes korozijos procesas pagreiteja dar labiau kadangi vanduo patenka i metalo mikroitrukimus ir rudija toliau o rudys islenda jau po 1-2 menesiu

ne viena masina nuo vandens dar nesurudijo, visos jos rudija nuo deguonies.
paimk du metalo gabalelius viena imerk i vandeni pilnai, o kita palik dregnoj aplinkoj tada galesi paziuret kuris greiciau rudija. :)
o šeip nei vienas rūdžių surišėjas nesustabdo rudijomo proceso automobilio, vienintelis būdas sustabdyti automobilio rudijima, turbūt yra visa kėbula nusmeluoti tame tarpe ir visas ertmes ir nardinti i arba epoxidini arba i rugstini grunta(pastarasis dėl pigumo ir yra naudojams daugelio automobiliu gamintoju)

Parašė Haro· 2013-02-06, 12:41
#16

Titan @ 2013-02-06, 14:20 rašė:
visada apdoroju su nuriebalintoju (benzinas arba vaitspiritas), jis kartu pasalina ne tik riebalus, bet ir susikaupusi vandeni.

o tai negeriau nodoti 646? i ji ieina xilenas, popanolis,butilacetatas, etilacetatas, del tokios sudeties jis ne tik turetu "riebalus" puikiai tirpinti, bet ir sudaryti tirpala su vandeniu, kuris dziustant nugaruotu kaip azeotropas?

Redagavo Haro· 2013-02-06, 12:48

Parašė Nitro· 2013-02-06, 14:49
#17

o 646 netirpina dazu/lako?

Parašė sekuriti· 2013-02-06, 15:31
#18

Titan @ 2013-02-06, 12:20 rašė:
sekuriti @ 2013-02-06, 11:50 rašė:
ir dar vienas pastebejimas jokiu rudziu suriseju negalima nuplovineti vandieniu nes korozijos procesas pagreiteja dar labiau kadangi vanduo patenka i metalo mikroitrukimus ir rudija toliau o rudys islenda jau po 1-2 menesiu

Kaip chemikas dristu nesutikti su siuo teiginiu. Dinidroli butina nuplauti. Jei jis nebus plaunamas, xana, po puses metu dazai atsoks, nes jis turi daug drusku, kurios savaime katalizuoja rudijima, net be dregmes. Gal nepasakosiu visos chemijos ir pusiausvyriniu reakciju vykstanciu rudijimo metu.
Vat rudziu surisejas, kurio linka daviau, cia jau visai kitas dalykas, ten yra monomeras, kuris katalizuojamas rudziu pradeda polimerizuotis ir pagamina polimerine danga, panasiai kaip dazai ar lakas, tik dar turi puikias antikorozines savybes.
na ir del vandens patekimo i mikroitrukimus. Nezinau kaip pas jumis vyksta dazymas, bet kai as daziau, tai kiekviena karta po plovimo (nuo purvo, nuo rudziu, nuo rudziu modifikatoriaus), pries dazyma gruntu, visada apdoroju su nuriebalintoju (benzinas arba vaitspiritas), jis kartu pasalina ne tik riebalus, bet ir susikaupusi vandeni. Na ir reikia dirbti nors kiek siltoje (bent 10-15 C) patalpoje, todel patartina namu salygomis visus dazymus organizuoti vasara.
Zinoma tokie dalykai ateina su patirtimi... Kazkada pries 10 metu, kai daziau pirma savo masina, nieko tokio nedariau (rudziu modifikatorius, plovimas, nuriebalinimas) ir rudys islisdavo po metu tose paciose vietose. Dabar jau 5 metai ir nelenda jokie virusai.
pilnai sutinku visus siuos darbus reikia atlikineti nedregnoje aplinkoje nes dregme ir daro viska o dinidroli as asmeniskai nenuplaudavau o nuimdavau svitriniu popieriomi m360 arba 400 ir nenaudojau jokio vandens savo masinai tokiu budu sutvarkiau sparnus ir per 3 metus rudys neislindo todel ir sakau kad as neploviau vandieniu o nuvalidavau svitriniu popierium nu apie nurebulima as isvis nekalbu nes tai savaime aiskus dalykas ir nera ka cia aptarineti o masinas dazydavome kameroje kurioje buvo dazymo metu 60 laipsniu temperatura ir labai galinga ventilicija

Redagavo sekuriti· 2013-02-06, 15:37

Parašė Haro· 2013-02-06, 16:36
#19

Nitro @ 2013-02-06, 16:49 rašė:
o 646 netirpina dazu/lako?

Brinkina (tirpina) iki galo neidziuvusius, o isdziuvusius brinkina tik veikdamas ilga laika

Parašė Titan· 2013-02-06, 17:05
#20

Haro @ 2013-02-06, 14:41 rašė:
Titan @ 2013-02-06, 14:20 rašė:
visada apdoroju su nuriebalintoju (benzinas arba vaitspiritas), jis kartu pasalina ne tik riebalus, bet ir susikaupusi vandeni.

o tai negeriau nodoti 646? i ji ieina xilenas, popanolis,butilacetatas, etilacetatas, del tokios sudeties jis ne tik turetu "riebalus" puikiai tirpinti, bet ir sudaryti tirpala su vandeniu, kuris dziustant nugaruotu kaip azeotropas?

646 geras tirpikllis, jei nera dazu, jo sudetis kitokia (toluenas+butanolis), bet gal ir pasitaiko 646 su tokia sudetimi, bent as nemaciau. Siaip cia tik del kainos, benzino litras net is koloneles kainuoja 4.7 Lt, o 646 tirpiklis apie 10 Lt uz litra. Efektas tas pats.
Saugiau dirbti su vaitspiritu, bet jei atsargiai, apsaugant visas dazytas ir plastmasines detales, tada galima ir 646.

Parašė tozass· 2013-02-06, 22:11
#21

dazytus pavirsius saugiai be zalos nuvalisi su nefrasu

Parašė Dmitrij· 2013-02-10, 12:30
#22

Tai gerb. chemikai, galim reziumoti, ar verta bandyti, ar ne Ortofosforo rugsti? Nes kita savaite pirksiu , o atshylus orams eksperementuosiu.

Parašė Titan· 2013-02-10, 13:39
#23

As pries fosforo rugsti, didelis brudas, daug terliavos su juo ir neaiskus rezultatas. Geriau imti koki patikimesni rudziu suryseja.
Kaip gruntas yra tokie dazai, kurie kartu surisa rudis:
http://www.gresta..._primer_11
Epoksidiniu pagrindu, tai kai sukieteja, tai tik su slifke ji nugramdysi. Adhezines savybes labai stiprios, tai netgi jei kas po juo rudytu, tai neiskelia dazu. Vnz. viena karta uzdaziai ir gali pamirsti. 1 litras dervos ir 1 litras kietiklio kainuoja apie 60 Lt, brangoka, bet tikrai vertas kiekvieno cento.